Paukščiai turi jautrią klausą ir paprastai nemėgsta tam tikrų garsų, kurie trikdo arba rodo galimą pavojų. Tačiau svarbu pažymėti, kad garsai, kurių paukščiai nemėgsta, gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir individualių pageidavimų. Štai keletas įprastų garsų, kurie daugeliui paukščių gali atrodyti nemalonūs ar nerimą keliantys:
Plėšrūnų paukščių skambučiai- Plėšriųjų paukščių, tokių kaip vanagai, sakalai ar pelėdos, šauksmai gali išgąsdinti kitus paukščius ir signalizuoti apie pavojų. Nelaimės ar pavojaus skambučiai iš kitų paukščių taip pat sukelia diskomfortą.
Ultragarsiniai garsai– Aukšto dažnio ultragarso triukšmas apie 20-30 kHz dirgina ir kelia nerimą daugeliui paukščių rūšių. Tačiau jie yra negirdimi žmonėms.
Plėšrūnų garsai- Plėšrūnų, tokių kaip gyvačių šnypštimas, kačių miaukimas ar šunų lojimas, įrašai gali varginti paukščius ir atgrasyti rujosi.
Signalizacija ir sirenos- Staigūs garsūs elektroniniai garsai, sklindantys iš pavojaus signalų, sirenų ar aukšto tono pyptelėjimai, gali išgąsdinti paukščius ir priversti jų vengti.
Kitas paukščių mobingas- Atkuriant garsus, pavyzdžiui, varnų mobavimą ar kitų paukščių persekiojimą, daugelis rūšių gali greitai išsklaidyti.
Garsus trenksmas arba trankymas- Staigūs smūginiai garsai iš propano pabūklų, šautuvų ar petardų kelia nerimą ir signalizuoja apie pavojų paukščiams.
Kombinuoti garsai- Sumaišius įvairius nemalonius garsus, jie tampa labiau erzinantys ir lengviau pripratinami.
Nelaimės skambučiai- Konkrečiai rūšiai būdingi nelaimės ar pavojaus signalai sukelia panikos reakcijas tos rūšies paukščiams.
Veiksmingiausia atgrasymo priemonė naudoja atsitiktinai suplanuotus kelių garsų eilutes, kad būtų sukurta nenuspėjama ir priešiška aplinka. Konsultacijos su ekspertu gali padėti nustatyti ir pritaikyti optimalias akustines paukščių atgrasymo priemones bet kokiai situacijai.
